top of page

Bruknė

Tai daugiametis visžalis augalas su požeminiais, šliaužiančiais ūgliais, kurie turi žvynelius. . Žydi gegužės – birželio mėn. Vasaros pabaigoje dažnai žydi antrąkart. Auga sausuose pušynuose, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščiuose. Vaisiai – sultingos, raudonos uogos – subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Gailis

Tai visžalis daugiametis iki 150 cm aukštas krūmas. Stiebas medėjantis, nuo jo auga plaukuotos šakutės; jauni ūgliai žali, tankiai plaukuoti; lapai lancetiški, odiški, blizgantys. Žiedai balti, susitelkę į kekes; sėklos mažytės, verpstiškos. Auga pelkėse, durpynuose, miškuose. Žydi baltai gegužės mėn. Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Pataisai

Stiebas gausiai šakotas. Viršutinėje dalyje šakutės labai tankios ir sudaro galvutę. Tai bežiedžiai augalai, augantys žemės paviršiuje. Pataisai paplitę po viso pasaulio miškus, yra virš 900 jų rūšių. Lietuvoje auga dvi rūšys: vaistinis pataisas ir pataisas varinčius. 

Mėlynės

Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais. Puskrūmokšnis, išgyvenantis apie 30 metų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis.

Samanos

Samanos paplitusios drėgnuosiuose atogrąžų, drėgnuose vidutinio klimato juostos miškuose, gėlo vandens srityse ir pelkėse. Tam tikrų rūšių samanos randamos ir sausesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, viržynuose. Vasara šios rūšys išdžiūva ir susitraukia, bet rudenį sugeria vandenį ir vėl ima augti. Samanos gali augti ant akmeninių sienų, uolų paviršiaus, medžių ir pliko dirvožemio

Saulašarė

Saulašariniai (lot. Droseraceae, angl. Sundew, vok. Sonnentaugewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) šeimos vabzdžiaėdžiai augalai. Daugiamečiai žoliniai pelkių augalai su liaukiniais plaukeliais, išskiriančiais lipnų sekretą vabzdžiams gaudyti ir jiems virškinti.

Spanguolė

Spanguolė (lot. Oxycoccus, angl. Cranberry, vok. Moosbeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) visžali augalai. Stiebas gulsčias, šakotas. Lapai smulkūs ovališki, trumpakočiai.

Švylys

Spanguolė (lot. Oxycoccus, angl. Cranberry, vok. Moosbeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) visžali augalai. Stiebas gulsčias, šakotas. Lapai smulkūs ovališki, trumpakočiai.

Paprastoji tekšė

(lot. Rubus chamaemorus) – erškėtinių šeimos daugiametis, 8—30 cm aukščio, dvinamis, žolinis, šakniastiebis augalas. Jo lapai trilypiai ar penkialypiai, žiedai balti. Vaisiai – stambūs oranžiniai sultingi kaulavaisiai. Auga pelkėse, šlapiuose miškuose.

Lūgnė

Vandeniai, žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius – sultinga dėžutė, panašus į uogą. Auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, ežeruose, tvenkiniuose, žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.

Pelkinis žinginys

Vaisius – raudonos uogos su daug sėklų. Subrendę vaisiai būna gleivėti, todėl prilimpa prie vandeninių paukščių kojų bei plunksnų ir taip išplatinami. Vaisius ir sėklas gali išplatinti ir vandens srovės.

Auga pelkėtose vietose, žemapelkėse, juodalksnynuose ir kt.

Papartis

Vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Iš viso papartūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 22 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.

Pušis

Medis auga greitai ir užauga apie 25–40 m, kartais iki 45–50 m aukščio ir iki 0,5–1,2 m, kartais iki 1,7 m skersmens kamienu.

Ąžuolas

Vasarą žaliuojantys arba visada žaliuojantys medžiai. Lapai skiautėti arba ištisiniai, dantytais ar lygiais kraštais. Kuokeliniai žiedai nusvirusiuose žirginiuose. Vaisius – vienasėklė gilė

Beržai

Beržai vieni tarp greičiausiai augančių Žemėje medžių rūšių. Užauga kaip medžiai ir krūmai su atplaišojančia tošimi, nuo keleto dešimčių cm (beržas keružis) iki 40 m (popieržievis beržas, karpotasis beržas) aukščio. Auga su vienu ar turi keletą kamienų.  Vaisius – vienasėklis riešutėlis su dviem plėviškais sparneliais. Žydi anksti pavasarį, lapams skleidžiantis. Maksimaliai kai kurios jų rūšys išgyvena iki 160 metų amžiaus.

Informacijos  šaltiniai:

Nuotraukos darytos projekto autorių.

bottom of page