Mūšos tyrelio virtualus gidas
Žvėrys
Paukščiai
Ilgis – nuo 50 cm iki 1 m. Gyvūno aukštis – 30 cm. Sveria 6-10 kg. Uodega raumeninga, plokščia, gali būti 25-55 cm ilgio. Uodegos storumas priklauso ir nuo ūdros įmitimo, nes čia kaupiasi riebalų atsargos. Kūnas ištįsęs, aptakus. Pėda panaši į šuns, tik ne su 4, o su 5 pirštais.
Ausys beveik paslėptos plaukuose. Ūdrai nardant, ausų angos ir šnervės užsidaro. Stiprūs žandikauliai ir aštrūs dantys leidžia patikimai sugriebti žuvį. Šlapias kailis yra labai lygus, išdžiūvęs tampa panašus į dyglius – tai padeda greičiau nutekėti vandeniui. Šeriasi nuo pavasario iki rudens, bet pamažu, todėl kailis beveik visus metus kokybiškas. Ji nebijo ir pačio šalčiausio vandens kokį galime išmatuoti Lietuvoje.
Ūdra
Kiškis
4-6,5 kg svorio žvėrelis, ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva viršutine kūno puse, ruda krūtine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, viršutinė pusė juoda, apatinė – balta. Ausų viršūnėlės juodos. Priekinės kojos trumpos, penkiapirštės, užpakalinės – ilgos, keturpirštės, ilgomis pėdomis.
Vilkas
Vilkai būna iki 150 cm ilgio, aukštis ties pečiais 0,6-0,95 m, sveria 30–65 kg (rekordas – 79 kg[1]). Kūnas apaugęs šiurkščiu pilkos spalvos kailiu,Ausys neilgos, su smailiomis viršūnėmis. Kaukolė masyvi, dantys stiprūs, o iltys gana ilgos.Vilkai laisvėje dažniausiai gyvena 6-9 metus, o nelaisvėje jų amžiaus vidurkis – 16 metų (rekordas – 20 metų).
Šernas
kiaulinių (Suidae) šeimos žinduolis. Šerno kūnas iš šonų plokščias, priekinė dalis masyvi. Kaklas trumpas, raumeningas. Galva didelė, priekyje baigiasi nusmailėjusia knysle. Akys mažos ir giliai įdubusios. Uodega vidutinio ilgumo. Sveria iki 350 kg.Kūnas apaugęs juosvais šeriais, po jais yra vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs žiemą. Jauniklių kailiukas išilgai dryžuotas, bet po to dryžiai išnyksta ir kailis tampa rausvai rudas. Suaugę šernai šeriasi nuo kovo pabaigos iki birželio vidurio
Lūšis
Tai didžiausi kačių šeimos gyvūnai Lietuvoje, stambiausi lūšių (Lynx) gentyje, aštunta pagal stambumą tarp kitų katinių šeimos rūšis. Kūno ilgis 80–120 cm, didžiausias - 130 cm, aukštis pečių lygyje 65–75 cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 15–29 kg, maksimaliai iki 38 kg. Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės.Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse. Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
Lapė
Kūno ilgis (be uodegos) – apie 45–90 cm. Svoris – 2,2–14 kg, patelės 15–20% smulkesnės už patinus. krūtinė ir pilvas dažniausiai balkšvi ar juosvai pilki. Kojos paprastai būna tamsesnės. Ausys stačios, snukis smailus. Skirtingai nei dauguma šuninių, lapė neturi veido raumenų, kurie leistų „rodyti dantis“.
Dirvinis sėjikas
Patino nugara juoda, išmarginta aukso geltonumo dėmėmis. Kaktos priekis ir antakiai balti. Snapas pilkas, kojos juodos. Patelės apačia, kaklas ir krūtinė pilkšvai ir juodai išmarginti. Lizdą suka ant žemės. Deda 4 gelsvai žalius su neryškiomis dėmėlėmis kiaušinius. Peri 27 dienas.
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tetervinas
Maždaug vištos dydžio, apie 900–1400 g svorio. Skiriamasis požymis – kraštinės uodegos plunksnos ilgesnės už vidurines, ryškiai raudoni antakiai, kurie sudaryti iš pailgų odos karpelių. Pirštų šonuose rudenį išauga raginės ataugos – šukos; pačios kojos apaugusios plunksnomis.
Patelė rusvai pilka, jos uodega šiek tiek iškirpta. Tuo ji skiriasi nuo kurtinio patelės ir baltojo tetervino. Jaunikliai panašūs į patelę, bet blankesnių spalvų.
Tikutis
Kūno viršutinė pusė juosvai pilka su baltomis ir juodai rudomis dėmelėmis. Antuodegis baltas. Uodega su skersais juodais dryžias. Pilvinė pusė balta. Galvos, kaklo, kūno šonai ir krūtinė rudai dėmėti. Snapo pamatas žalsvas, toliau juodas. Kojos šviesios, gelsvai žalsvos.
Žvirblinė pelėda
Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Sveria apie 70 gramų, mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Nugarinė pusė rusvai pilka. Ant galvos yra mažesni, o ant nugaros didesni balti taškeliai. Uodega su 5-6 šviesioms skersinėmis juostomis. Sruostų diskas neryškus, baltas su keliais tamsiais ratais. Kūno apatinė pusė šviesi su retais, neryškiai pilkais dryželiais. Kojos plunksnotos, pirštai apaugę šereliais. Snapas geltonas, nagai juodi.
Pilkoji gervė
Pilkoji gervė tai už gandrą didesnis, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.
Suaugę paukščiai sveria 3,9-7 kg. Patinų kūno aukštis 60-66 cm, patelių 54-57 cm.
Naminė pelėda
Kūno ilgis 37–46 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų 81–105 cm, svoris 385-800 g (patinėlių apie 500 g, patelių apie 600 g). Kūno spalva gana įvairuoja, viršutinė pusė išmarginta išilginėmis ir skersinėmis dėmėmis, apačia balsva, išmarginta išilginėmis juosvomis dėmėmis su skersinėmis atšakomis. Kojos plunksnuotos iki nagų. Snapas gelsvas. Nagai juodi.
Bebras
Stambiausias Lietuvos graužikas, sveriantis 20–26 kg. Kūnas gana aptakus, verpstiškas, apaugęs tankiu ir vandeniui nepralaidžiu kailiu. Galva palaipsniui pereina į liemenį, todėl kaklas beveik neišsiskiria. Priekiniai dantys stambūs oranžinės spalvos kandžiai. Uodega masyvi, plati, padengta raginėmis plokštelėmis ir trumpais plaukeliais.
Nuotraukų šaltiniai:
